Kraštovaizdžio kūrimo mechanizmų veikimo principas visų pirma apima energijos, -iš elektros ar kuro-pavertimą mechanine energija naudojant maitinimo sistemą. Tada ši galia varo įvairius darbinius komponentus, kad būtų galima atlikti tokias užduotis kaip pjovimas, kirpimas, pjovimas, šlavimas, purškimas ir medžiagų transportavimas. Nors skirtingų tipų mašinų konstrukcijos skiriasi, pagrindinį veikimo procesą galima apibendrinti taip: galios įvestis, galios perdavimas, darbo komponentų veikimas ir užduočių atlikimas. Maitinimo sistema yra įrangos veikimo pagrindas, o perdavimo mechanizmas perduoda energiją komponentams, tokiems kaip peiliai, pjūklo grandinės ar ventiliatoriai; galiausiai šios darbinės dalys tiesiogiai veikia augmeniją arba kraštovaizdžio aplinką.
Kaip pavyzdį paimkite vejapjovę: paprastai ją sudaro maitinimo blokas, perdavimo mechanizmas, pjovimo agregatas ir peiliai. Užvedus variklis arba variklis generuoja galią, kurią pavarų dėžės mechanizmas naudoja dideliu greičiu sukti ašmenis; besisukantys peiliai nuolat pjauna žolės stiebus, taip apkarpydami veją. Operatoriai gali reguliuoti pjovimo aukštį pagal žolės aukštį ir specifinius priežiūros reikalavimus. Kai kuriose vejapjovėse taip pat yra sumontuotos žolės surinkimo sistemos, kurios eksploatacijos metu surenka nupjautą žolės dalį, todėl vėlesnio valymo nereikia. Elektrinių vejapjovių maitinimas pirmiausia tiekiamas iš akumuliatoriaus; Akumuliatorius maitina variklį, kuris varo ašmenų sukimąsi, todėl bendra struktūra yra gana paprasta ir paprastas valdymas.
Gyvatvorių žirklės, stulpų genėjimo mašinėlės ir grandininiai pjūklai veikia panašiais principais kaip ir vejapjovės, naudodamos maitinimo bloką pjovimo komponentams vairuoti. Gyvatvorių žirklės paprastai naudoja variklį arba variklį, kad sukeltų atgalinį ašmenų judesį, kirpdamos krūmų šakas per santykinį dviejų eilių pjovimo dantų judėjimą,{1}}todėl jos puikiai tinka gyvatvorėms ir krūmams formuoti. Grandininiai pjūklai naudoja maitinimo sistemą, kad grandine suktų didelės spartos kilpa išilgai kreipiančiosios juostos, pjauna šakas arba medieną grandinės pjovimo dantukais. Didelio{5}}tiesioginio genėjimo įrangoje dažnai yra teleskopinis stulpas, leidžiantis operatoriams pjauti aukštai{6}}šakas stovint ant žemės.
Be pjovimo mašinų, kai kuri kraštovaizdžio formavimo įranga visų pirma priklauso nuo oro srauto arba slėgio, kad galėtų atlikti užduotis. Pavyzdžiui, lapų pūstuvai naudoja didelio greičio{1}}ventiliatorių, kad generuotų galingą oro srovę, pučia nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas lengvas šiukšles į tam skirtas vietas ir taip padidina kraštovaizdžio valymo efektyvumą. Purkštuvai naudoja vandens siurblį, kad sukurtų slėgį, transportuojant skystą tirpalą iš rezervuaro į purkštuką, kur jis purškiamas smulkiais lašeliais ir tolygiai purškiamas ant augalų paviršių. Tuo tarpu drėkinimo įranga naudoja siurblius ir vamzdynus vandeniui tiekti, tiekiant jį į augalų šaknis ar lapiją per purkštukus arba lašelinio drėkinimo sistemas, kad atitiktų augalų augimo poreikius.
Nors apželdinimo technika tarnauja įvairiems tikslams, pagrindinis principas išlieka elektros energijos sistemos naudojimas tam tikriems veikimo mechanizmams valdyti, energiją paverčiant funkciniu darbiniu pajėgumu. Tobulėjant elektros varikliams, akumuliatoriams, valdikliams ir išmaniosioms valdymo technologijoms, vis daugiau kraštovaizdžio formavimo mašinų pritaiko elektrines ir išmanias konstrukcijas, todėl pagerėjo valdymas, triukšmo valdymas ir energijos vartojimo efektyvumas. Ateities kraštovaizdžio formavimo mašinos vis labiau akcentuos automatinį valdymą, tikslų veikimą ir energijos taupymą, taip dar labiau didindamos kraštovaizdžio statybos ir priežiūros užduočių efektyvumą.
